Šiandien daugelis įmonių siūlo darbuotojams psichologinį konsultavimą. Tačiau ši pagalba laikui bėgant labai pasikeitė. Andrew Bull (1997) aprašo keturis etapus, ir kiekvienas skirtingai atsako į vieną klausimą: kur slypi problema – žmoguje ar darbo vietoje?
Konsultavimas nėra patarimas
Darbe žodžiu „konsultavimas“ dažnai vadinami patarimai, koučingas ar mokymai. Bull pateikia paprastą pavyzdį. Darbuotojas sako: „Mane paliko partneris, ir aš negaliu susikaupti.“ Vadovas gali atsakyti: „Paimkite kelias laisvas dienas.“ Konsultantas elgiasi kitaip: jis empatiškai klauso ir atspindi, ką žmogus jaučia.
Keturi etapai
- Žmogus „serga“. Problema yra pačiame darbuotojuje, ir jis turi išmokti ją valdyti kaip ligą. Taip veikė pirmosios programos darbuotojams, turintiems problemų dėl alkoholio.
- Žmogui reikia paramos. Po Antrojo pasaulinio karo paplito humanistinės terapijos. Konsultavimas padėjo darbuotojams suprasti savo poreikius ir rasti būdų juos patenkinti.
- Darbas yra svarbus. Dėmesys nukrypsta į patį darbą: darbo krūvis, santykiai ir darbo sąlygos veikia gerovę.
- Įmonė yra klientas. „Konsultavimo“ reikia pačiai organizacijai. Jos politika ir vertybės veikia kiekvieną darbuotoją.
Kur esame dabar?
Praktika keičiasi lėtai. Dauguma tarnybų vis dar lieka pirmuosiuose dviejuose etapuose. Konsultavimas yra trumpalaikis (3–6 susitikimai), orientuotas į vieną problemą ir siekia grąžinti žmogų į darbą (Bull, 1997). Ar tai padeda? Tyrimai atsako atsargiu „taip“: žmonės turi mažiau psichologinių problemų ir rečiau serga (McLeod, 2010).
Kodėl tai svarbu
Kelios konsultacijos negali ištaisyti darbo, kuris atima iš žmonių orumą ir energiją. Tyrimai rodo, kad labiausiai stresą keliantys darbai sujungia didelius reikalavimus ir mažą laisvę priimti sprendimus (Karasek, 1979). Darbuotojų gerovė taip pat priklauso nuo to, kaip sukurtas darbas.
Kuriame etape šiandien yra jūsų darbovietė?
Šaltiniai
Bull, A. (1997). Models of counselling in organizations [Konsultavimo organizacijose modeliai]. In M. Carroll & M. Walton (Eds.), Handbook of counselling in organizations [Konsultavimo organizacijose vadovas] (pp. 29–41). Sage.
Karasek, R. A. (1979). Job demands, job decision latitude, and mental strain: Implications for job redesign [Darbo reikalavimai, sprendimų laisvė ir psichinė įtampa: reikšmė darbo pertvarkymui]. Administrative Science Quarterly, 24(2), 285–308. https://doi.org/10.2307/2392498
McLeod, J. (2010). The effectiveness of workplace counselling: A systematic review [Konsultavimo darbo vietoje veiksmingumas: sisteminė apžvalga]. Counselling and Psychotherapy Research, 10(4), 238–248. https://doi.org/10.1080/14733145.2010.485688
Nuotrauka: „Fujitsu Offices – Wellington CBD“, autorius Mark L





Parašykite komentarą